Moterų studijų varpą

Šiaulių universitetas

EN Pratarmė XX a. Išaugęs lyčių studijų sąjūdis lėmė esmines epistemologines slinktis, subjekto interpretacijų pokyčius, diskursų analizės raidą. Atitinkamai feministiniai, maskulinistiniai proveržiai socialiniuose ir humanitariniuose moksluose darė -o įtaką praktinės politikos, teisės aktų kaitai, pozityviai moterų studijų varpą ekonomikos raidą, personalo vadybą, moterų studijų varpą ikonografijos vystymąsi.

Politiniu požiūriu pradžioje lyties studijos suartėjo su įvairiausiais naujosios kairės sąjūdžiais, ypač su kairiojo sparno liberalais ir neomarksistais. Tai paaiškinama tuo, kad moterų sąjūdžiui, kovojančiam už savo teises, pirmiausia teko susidurti su jų politinių teisių neigimu, diskriminacija darbo sferoje, seksualine prievarta, žmogiškojo orumo žeminimu, namų prievarta.

Nė viena kita politinė tradicija nepretendavo į tokius radikalius visuomenės struktūros pokyčius, išskyrus kairiuosius.

Vienintelė moteris karilionierė Lietuvoje A. Staniunaitytė: „Aš karilione – kaip sūpynėse“

Tačiau šiandien lyties studijos gerokai peržengė šį politinės orientacijos lauką atverdamos daugiau galimybių konkrečiai socialinei ir darbo politikai, personalo administravimo praktikai, karjeros galimybėms, pagaliau įvairovės, taip pat tradicinės raidai. Prasidėjus feministiniam pasauliniam sąjūdžiui, ypač pradedant XIX a.

moterų studijų varpą

moterų studijų varpą Taigi, lyčių studijų teoretikai turėjo kritikuoti ne tik bendrą ir konkrečiai moterims adresuotą eksploataciją, rinkimų teisės nebuvimą, bet ir namų patriarchalizmą, fiziologinį moters aiškinimą. Tačiau ilgainiui dėmesys nukrypo ir į mokslo kalbą, mokslo santykius, aukštąją kultūrą, akademines ir elito elgesio normas, kurie pasirodė reprodukuojantys negatyvius segregacijos mechanizmus ir todėl patys reikalavo demaskavimo ir dekonstravimo.

Feminizmo studijų atstovės vienos pirmųjų išdrįso įvairiausiose sferose dominuojant sakraliniam, dialektiniam, istoricistiniam, genetiniam ar kitų formų esencializmui jį neigti moterų studijų varpą vienos pirmųjų prakalbo apie socialinį konstruktyvizmą, išdrįso teigti, kad lytis, ši labiausiai mistifikuota esencializmo tvirtovė, yra socialinis ir kultūrinis kūrinys ir gali būti keičiamas.

Aišku, moterų studijų varpą studijos laikui bėgant patyrė visą aibę mutacijų. Ir tai neišvengiama, turint omenyje, kad nauji horizontai, kuriuos atvėrė pirmiausia feminizmo, vėliau kvyrų ir galiausiai maskulinizmo studijų mokslininkai, anaiptol neatspindėjo linijinės raidos lūkesčių, o buvo daug reikšmingų epistemologinių transformacijų. Svarbus šių studijų pokytis, buvęs po lygių teisių su vyrais reikalavimo, buvo Kito temos aptarimas ir plėtojimas.

Aišku, Kito tematikai moterų studijų varpą mažiau moterų studijų varpą objektai buvo žydų filosofija, postkolonializmas, rasistinių diskursų kritika, subkultūrų analizė. Kito filosofijos moterų studijų varpą moterų studijų varpą susijusi su lygybės modelio papildymu įvairovės, unikalumo, netapatumo modeliais.

Pradėta kalbėti apie tam tikras, apibrėžtas ir visuomenės kontroliuojamas lygias galimybes, bet ne apie visuotinę lygybę, ne apie vienodumą. Lyčių studijos pradedant XX a. Šiame Inter- studia humanitatis numeryje pateikiami straipsniai iš dalies atspindi lyčių studijų raidą, parodo politinius, kalbinius, vaizdinius, etninius ir socialinius feminizmo aspektus, atskleidžia dabartines hegemonijos formas, nematomus ir regimus barjerus, aprašo transgresyvaus lyties subjekto pokyčio galimybes, aiškina maskulinizmo poreikį šiuolaikinei visuomenei kaip dar vieną socialiai ir ekonomiškai produktyvią alternatyvą ir proveržį.

moterų studijų varpą

Šis straipsnių rinkinys yra tiesiogiai susijęs su priedu — tęstiniu lyčių studijų žodynu, kol kas išleidžiamu tik elektronine forma ir aprėpiančiu daugelį istorinių ir modernių lyčių studijų proveržių.

Šis žodynas turi tikslą ir pateikia labai platų ir šiuolaikišką požiūrį į su lytimi susijusią filosofinę, sociologinę, specifinę lyčių studijų, antropologinę, psichologinę, ekonominę ir tikybos problematiką. Straipsniuose moterų studijų varpą kontroversiškumo, kartais autoriai drįsta moterų studijų varpą vienas kitam.

moterų studijų varpą

Žodyne nesilaikoma homogeniškumo principo, o siekiama išreikšti sprogimo efektą, suderintą su šiuolaikinėmis lietuvių kalbos normomis, bandomais įvesti kalbiniais naujadarais. Tokio sprogimo efekto ir kontroversijų atspindėjimo tikslą turi žurnalas Inter- studia humanitatis.

Vienintelė moteris karilionierė Lietuvoje A. Kauno menininkų namų nuotrauka Pirmąjį rugsėjo savaitgalį per Kauną nugaus Tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalis — moterų studijų varpą antrasis. Skambančių unikalaus instrumento varpų į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį pasiklausyti susirinks kauniečiai ir miesto svečiai. Be klasikos ir šiuolaikinės akademinės muzikos kūrinių, jie išgirs įvairių šalių folklorą ir elektroninę muziką, kurią atliks Moterų studijų varpą kariliono pažibos ir svečiai iš užsienio. Kaip ir pernai, ekrane savo akimis bus galima išvysti, kas vyksta bokšto, kuriame varpais groja muzikai, erdvėje.

Teikiamas skaitytojų vertinimui žurnalas papildo lyčių studijų žodyną. Tačiau žodynas turės tendenciją plėstis, įgauti naujų formų, ką leidžia lanksti elektroninė žodyno forma ir Moterų studijų varpą augančios, moterų studijų varpą lyčių studijos, didėjančios diskusijos daugeliu klausimų, net aštrūs ginčai, atsirandant naujiems autoriams, kurie norėtų savo įžvalgas plėtoti šiame skaitmeninio formato žodyne.

Būtent moterų studijų varpą debatai, kurie neišvengiamai ir nuolatos reprezentuojami Lietuvos akademinėje spaudoje, publicistikoje, politiniuose sąjūdžiuose ir įstatymuose, neišvengiamai vienaip ar kitaip paliečia ir kalbininkus, kurie moterų studijų varpą diskursus analizuoja, bando taisyti jų kalbą ir kaskart susiduria su vis didesniais epistemologiniais iššūkiais.

Ši moterų studijų varpą plati ir gyva problematika iš dalies atsispindi ir žodyno, ir žurnalo straipsniuose. Kalba yra arčiausiai susijusi su kasdienybe, jos įpročiais ir galiomis, dažnai ikiref­lektyviomis išraiškomis. Kalboje išsaugojama ne tik tradicija ir papročiai, bet ir diskriminaciniai, segregaciniai lyčių tarpusavio santykiai.

Ir priešingai, per poetinę kalbos plėtrą, per feministinę ir, plačiau, lyčių kalbos kritiką atsiranda galimybė ne tik moderninti kalbą, bet ir įgalinti naujus socialinius santykius, nes kalbėjimas realizuoja svarbiausią žmogaus būties požymį — supratimą, be kurio jokie socialiniai ar kultūriniai procesai yra neįmanomi.

Moterų moterų studijų varpą varpą Čepaitienė ir Algirdas Malakauskas šiame žurnalo moterų studijų varpą nagrinėja lytiškumą kalboje ir šnekoje pastebėdami lytinės segregacijos įsišaknijimo mastą, atspindėtą pamatinėse kalbos struktūrose: šaknų, priešdėlių, priesagų, galūnių Jau jie įgalina pažeminimą, kontrolę, sankcionuoja elgesį, — anksčiau, nei suformuluojamas koks nors teiginys ar argumentas.

Taigi problema prasideda nuo pačių lyčių studijų kalbos formavimo. Feministinė leksika, viena vertus, priešinasi dėl savo naujos epistemologijos tradicinei kalbos tvarkai, nes kritikuoja jos diskriminacinius požymius.

  • Ilgio norma varpos
  • Atsiranda erekcija, tada išnyksta

O kita vertus, būtina išsaugoti pačią kalbos struktūrą, jos giliai moterų studijų varpą, kas sumažintų apskritai supratimo mastą, kalbinės moterų studijų varpą galimybes, tautinio mąstymo specifiką, kuri pasireiškia per palyginimų, galūnių struktūrą, per visą morfologiją. Lyties ir istorijos santykį nagrinėja Dalia Marcinkevičienė, viena iš moterų sąjūdžio Lietuvoje lyderių. Moterų istorija, įsitvirtinusi XX a. Tačiau šiandien sunku įsivaizduoti, kad be šio pasakojamosios istorijos metodo būtų galimos bent kiek gilesnės etninės, postkolonializmo, kultūrinės antropologijos studijos.

Tačiau šis metodas, viešpataujant kiekybinei sociologijai, reikalauja specifinių mentalitetų analizės, fenomenologinių interpretacijų gebėjimų. Pagrindinis pasakojamojo metodo šaltinis yra interviu, kuris yra subjektyvus, kalbinis moterų studijų varpą atspindys išskleistas dialogo su moterų studijų varpą metu. Todėl pasakojamojo metodo pripažinimas dažniausiai yra sietinas su postmodernizmo raida moterų studijų varpą su ištisa klasikinės epistemologijos transformacija, požiūrio į akademinį darbą pokyčiais, dalyvaujamojo stebėjimo participant observation išryškinimu.

Moters Malonumas - Kaip pasiekti orgazmą?

Pasinaudojant minėtu metodu moterų studijų varpą rezultatai gaunami aiškinant moterų biografijas, atskleidžiant individualios atminties konfigūracijas. Tiesa, autorė nenurodo analitinės antropologijos, kuri siekia analizuoti panašius autobiografinius pasakojimus.

Tačiau ši pastaba siekiama tik nuorodyti į dar platesnes šio metodo taikymo galimybes.

Ar vyro varpa gali būti moters makščiai per didelė?

Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė rašo apie lyties problematiką nagrinėjant lietuvių etninę kultūrą ir interpretuoja lietuviškąją bibliografiją šiuo klausimu. Etnologija, lyginamosios kultūros studijos, antropologija vienaip ar kitaip struktūruoja vyro ir moters elgesio modelius etninėse bendruomenėse, atspindi elgesio normas mituose, moterų studijų varpą. Pavyzdžiui, gausi medžiaga moterų studijų varpą istorinės pasaulėjautos analizei slypi lietuvių dainyne apeiginėse, karinėse- istorinėse, darbo, šeimos, pridurčiau, girtuoklių, dainose, taip pat patarlėse, palyginimuose.

Račiūnaitė-Paužuolienė išskiria moters- gegutės, moters- gyvatės motyvus, jų sąsajas su senąja baltų mitologija: Laima, Laume, vėliau su Dievo Motina Marija. Kontroversiški moterų palyginimai atveria ir prieštaringą požiūrį į moteris istorijos raidoje. Etnologinės moteriškumo studijos taip pat aprėpia ritualus, pirmiausia vestuves ir jas lydinčias apeigas, mergaičių auklėjimo papročius, brandos ir darbo apeigas, išskiriant ir pažymint lyties, erotikos, šeimos, globos klausimus.

Lietuvos moterų judėjimo etapus ir bruožus pristato Virginija Jurėnienė, aktyvi feminizmo studijų propaguotoja Lietuvoje.

  1. Šiaulių universitetas
  2. Lietuvos moterų judėjimo integralumas tautiniame judėjime - Virginija Jurėnienė - Lietuvos moterų judėjimo integralumas tautiniame judėjime Lietuvos kaip ir kitų Europos valstybių moterys moterų studijų varpą aktyviai reikštis XIX a.
  3. Išoriniai: kapšelis ir varpa.
  4.  - Сейчас находится в шифровалке.
  5. Kiek galite parduoti varpą

Straipsnis parodo moterų išsilaisvinimo ir teisių reikalavimo vėluojančius, paly- ginti su Vakarų Europa, atspindžius mūsų krašte, vietinę moterų politinio ir socialinio sąmoningumo, politinio dalyvavimo, solidarumo ir gebėjimo atstovauti savo teisėms raidą. Lietuvos moterų raidos tarpukario laikotarpiu specifiką lėmė mažas šalies urbanizacijos lygis, didelės etninės miesto ir kaimo struktūrinės disproporcijos multikultūriniai miestai irgryni etniniai kaimaistipri Katalikų bažnyčios ir tautinė ideologija.

Ideologizuoti krikščioniški šeimos motyvai suvaržė moterų politinį aktyvumą labdaros organizacijomis. Pokario laikotarpiu moterų moterų studijų varpą raidą lėmė ne vidinis jų pilietinis ir politinis aktyvumas, o nauja proletariškos šeimos koncepcija, kuri atvėrė moterims politinio, tačiau nelaisvo, subordinuoto totalitariniam režimui, aktyvumo galimybę.

Todėl tuometinis moterų, nepriklausomų politinių, socialinių lyderių buvimas daugiau yra atsitiktiniai atvejai, išimtys, o ne nuoseklios socialinės, edukacinės raidos rezultatas, ne kasdienė praktika. Autorei aprašant moterų judėjimo istoriografiją tenka daugiau remtis vyrų pamąstymais šia tema: S.

Šalkauskio, M. Biržiškos, V. Moterų studijų varpą esmės aktyvi, pilietiška ir politiškai nepriklausoma moterų raidos ir perspektyvų refleksija prasidėjo tik po nepriklausomybės atgavimo.

Vyrų lytine sistema. Moterų lytinė sistema - 1 psl. - Rašto darbas - arkliukas.lt

Straipsnio autorė šia proga išskiria O. Moterų studijų varpą, O. Voverienės, D. Vailionytės darbus. Tiesa, daugiausia kalbama apie moterų kovos moterų studijų varpą politinių teisių ir šių teisių įgyvendinimo projektus, kurie akcentavo daugiau lygybę, o ne galimybes ir skirtumus.

Tai tik rodo, kad praktiškai iki Atgimimo laikotarpio Sovietų Sąjungos eros pabaigoje jokių gilesnių diskusijų apie Kitumą, moterų studijų varpą įvairovės įteisinimą bei atitinkamą sąmoningumą Lietuvoje nebuvo.

Nebuvo, nes, kaip rodo tarptautinė patirtis, Kito paradigmos kūrėjais ir vedliais būna žydų, postkolonializmo arba feminizmo studijų mokslininkai. Tačiau žydai iki holokausto Lietuvoje vedė moterų studijų varpą geto gyvenimą, o apie postkolonializmą moterų studijų varpą feminizmą pradėta plačiau kalbėti ik po nepriklausomybės moterų studijų varpą. Kita šių studijų herojė moterų studijų varpą Margarita Jankauskaitė, labai daug Lietuvoje prisidėjusi ne tik aiškinant ir plėtojant socialinę, filosofinę lyčių studijų problematiką, bet ir savo straipsniais, projektais įgalinančią lygių teisių politikos Lietuvoje nuoseklumą, europinį integruotumą, gebėjimą demonstruoti ir viešai kritikuoti Lietuvoje egzistuojančius moterų ir seksualinių mažumų diskriminacijos atvejus.

Ji, pasiremdama plačia Vakarų lyčių studijų tradicija, aiškina praktinės viešosios politikos ir moterų bei kitų atskirtį patiriančių asmenų priklausomybę nuo egzistuojančių vertybių komplekso, subordinavimo ir išsluoksniavimo struktūralizacijos. Pagaliau jos pateikiamos schemos parodo ir moterų prisitaikymo tokioje visuomenėje galimybes, kai moterys, turinčios aukštą visuomeninį statusą, heteroseksualios, atstovaujančios dominuojančiai etninei grupei ir religijai, esančios brandaus amžiaus ir sveikos gali pripučiami moterų studijų varpą politinio, ūkinio ar kultūrinio lyderio poziciją, moterų studijų varpą visų likutinių patriarchalizmo apraiškų.

Jos pateiktos schemos padeda suvokti, kodėl, nepaisant to, kad pavieniais atvejais pasaulio tradicinėse moterų studijų varpą studijų varpą moterys tampa karalienėmis, ministrėmis pirmininkėmis, opozicijų lyderėmis, stambių įmonių vadovėmis, tai ne tik nepašalina 3 H sindromo, o tik jį sustiprina.

Jos straipsnis parodo, kad lyčių santykių struktūravimas tiesiogiai priklauso nuo platesnių valdžios ir hegemonijos, visuomenės struktūravimo ir lyderiavimo taisyklių ir tik jų bendra etninė, religinė, rasinė, socialinė, klasinė, lyties ir antipsichiatrinė kritika ir atitinkami pozityvūs projektai gali pakeisti situaciją. Pats savaime feminizmas šiuo požiūriu yra būtinas, tačiau nepakankamas hegemonijų iškonstravimo būdas.

Tai tik dar kartą leidžia patvirtinti prielaidą, kad lyčių studijų efektyvumas priklauso ir nuo to, kiek plačiai, paraleliai yra plėtojama klasinių santykių kritika, postkolonializmo studijos, tarpkultūrinių santykių analizė, antropologiniai galios aiškinimai.

Natalija Mažeikienė ir Laima Liukinevičienė kultūriniu lyginamuoju požiūriu nagrinėja lyčių studijų kalbos kūrimą, remdamosi jau egzistuojančiomis diskursyvinėmis moterų studijų varpą.

Tyrimas: ir vis dėlto moterims vyrų penio dydis svarbus

Pirmiausia jos žvelgia į terminų perkeliamumo ir adaptavimo kultūriniam, mentaliniam kontekstui praktiką bei šios praktikos pagrindu susiklosčiusią tradiciją. Ko gero, ryškiausiai lyčių studijų kalbos tradicijos skiriasi Lietuvoje ir Rusijoje. Jie kartu išsaugojo pagrindinį terminą, užtikrino lengvesnę interkultūralizaciją, tačiau smarkiai sumažina termino ar metaforos supratimo galimybes šalies viduje. Tai rodo skirtingą požiūrį į lyčių politiką.

Lietuvoje šios studijos tampa vis labiau praktinės, moterų studijų varpą konkrečiais socialiniais projektais mažinant prekybą moterimis, eliminuojant negatyvias prostitucijos pasekmes, mažinant moterų studijų varpą priekabiavimą, griaunant stiklinių lubų politiką. Švelni kalbinės adaptacijos politika yra papildomas iššūkis feministineiepistemologijai, kuri įžvelgia lyčių diskriminaciją jau pačioje kalboje, todėl vertimas nuolatos susiduria su falocentrizmo, patriarchalizmo, homofobijos nuostatomis.

Iliustracijų autorė Agnė Čižauskaitė Labai dažnai apie moterų seksualumą kalbama tarsi jis būtų su kažkokiais trūkumais, tarsi moterų potencialas — kažkoks ribotas, nes taip jau yra, kad statistiškai heteroseksualios moterys rečiau patiria orgazmą sekso su partneriu metu. Moterims, užsiimančioms seksu su moterimis, pastaruoju klausimu sekasi žymiai geriau — ir tada natūraliai kyla klausimas: gal derėtų iš esmės moterų studijų varpą moterų seksualumu, su pagarba peniams, bet matant ne vien juos, kai mūsų tikslas moterų studijų varpą sužinoti daugiau apie klitorius, vulvas ir vaginas? Kaip pasiekti orgazmą su vyru, jeigu masturbuojantis tai pavyksta? Pavyzdžiui, heteroseksuali pora sekso metu nepasiekia orgazmo, moteris masturbacijos metu stimuliuodama klitorį gali per kelias minutes save apdovanoti net keliais, ir tada kažkodėl klausimas kyla toks — kaip vyrui kišti penį į makštį, kad ji pasiektų orgazmą? Gal klausimas turėtų kilti toks: kaip vyrui išmokti pirštais ar liežuviu daryti tą patį, ką moteris sau daro?

O tokio kalbos vertimo tikslas yra plėtoti įvairialypę moterišką pasaulėjautą ir ją reprezentuoti moksle, kurti akademinį genderlektą. Pastebėsiu, kad turint omenyje Kitumo raidą feministiniame ir kvyrų kontekstuose, galima manyti, kad akademinio genderlekto plėtra yra didelis iššūkis socialiniams ir humanitariniams mokslams. Genderlekto procesas užtikrina šių mokslų kalbos raidą, vidines transformacijas, paradigminius epistemologinius pokyčius. Virginija Šidlauskienė aiškina konkrečius lyčių politikos atvejus, susijusius su seksualiniu priekabiavimu universitetinėje moterų studijų varpą.

Taip pat perskaitykite